zalatinis

×zalatìnis, -ė adj. (2) 1. auksinis: Buvo bočiap obelė zalatìniais obuoliais (ps.) LzŽ. Už vilnos pakratė, ir iš baronėlio ėmė griūdinėt zalatìniai červuncai (ps.) Zt. Dantį zalatìnį instatė Zt. Elena ir išvydo avyką sa šilkovais šeriais, sa zalatìniais ragais (ps.) MitIV171(Slonimas). ^ Rankos zalatìnės, o gerklė smalinė (sunkiai uždirba, o prageria) Rod. 2. prk. puikus, geras: Reikia tiesą pasakyt, kad mergytė bit zalatìnė ZtŽ.